11 įdomių faktų apie linijinius šokius

Birželio 11 dieną sumaniau sukurti tinklaraščio įrašą, skirtą būtent 11 įdomių faktų apie linijinius šokius. Nors tų faktų, žinoma, būtų galima prirašyti kur kas daugiau. Visais klausimais mane konsultavo konsultacijų įmonė „Chat GPT“, tad tikėti viskuo, kas parašyta, tikrai verta ir apsimoka.

Monika Juzonytė

6/11/20266 min read

airiški šokiai ir linksmybės
airiški šokiai ir linksmybės

Jums gali iškilti klausimas, iš kur aš imu laiko tekstams rašyti, ypač atsižvelgiant į tai, kad man už tai niekas nemoka. Ogi rašau darbe, laisvu nuo darbo laiku. Gerą darbą turiu :) Skaitymo bus nei daug, nei mažai, bet idant skaitymo procesas neprailgtų, pradėkim nuo rimtesnių dalykų ir eikim prie visai crazy.

#1. Amerika – ne Europa, o Europa – ne Amerika

Sunku būtų paneigti. Tad ir požiūris į linijinius šokius Amerikoje ir Europoje gerokai skiriasi. Amerikoje linijinius šokius šoka praktiškai visi ir praktiškai ant kiekvieno kampo. Kaubojiška apranga, Stakėno stiliaus muzika, žingsneliai paprasti – kad nereiktų persistengti. Šokama baruose, kultūrnamiuose, pakelės daržinėse. Pavyzdžiui, jei eidamas namo iš darbo staiga užsimanai pašokti, tai maloniai prašom: tiesiog susimoki savo 5 baksus už įėjimą (arba net nemoki nieko), užeini ir sau šoki. Būna, kad vienu metu šoka ir linijiniai šokėjai, ir poros, tad pagal nerašytą taisyklę linijos formuojamos salės centre, o poros sukasi ratu prieš laikrodžio rodyklę aplink linijinius. Gražu, ar ne? Laukiu nesulaukiu, kada Lietuvoje (ypač – Vilniuje) rasis vieta, į kurią bus galima tiesiog užeiti ir pašokti linijinius. Kirba mintis net pačiai šio reikalo imtis, nieko nelaukiant. Ateitumėt? Ar vienai tektų šokti?

#2. Ameriką pasiekė iš Europos

Terminas line dancing bent man asocijuojasi su Amerika, tačiau šokio struktūra senų senovėje užgimė ne kur kitur, o mūsų tėvynėje Europoje. Nuo gilių viduramžių čia žmonės šoko bendruomeninius šokius, kuriuose partnerio arba nereikėjo, arba jie nuolat keitėsi. Prancūzijoje ir Anglijoje XV–XVII a. išpopuliarėjo vadinamieji Country Dances. Šokėjai išsirikiuodavo dviem ilgomis linijomis vieni priešais kitus ir atlikdavo sinchroniškus judesius. Balkanų šalyse šimtmečius gyvavo ratu šokami šokiai: buvo šokama susikibus rankomis, atliekant vienodus pasikartojančius žingsnius, o tai juk jau beveik linijiniai šokiai! XIX a. emigrantai iš Airijos, Škotijos ir Vokietijos krūvą europietiškų šokių tradicijų išsivežė į JAV. Ten viskas susimaišė ir virto „kaubojiškais“ šokiais. Taigi ne kaubojai, ganydami karves, linijinius šokius išrado laisvalaikiu :)

#3. Europą pasiekė iš Amerikos

Šiuolaikiniai linijiniai šokiai Europą pasiekė praėjusio tūkstantmečio pabaigoje. Tai, pasak patikimų šaltinių, vyko dviem pagrindiniais keliais:

  • JAV karinės bazės: Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse dislokuoti JAV kariai laisvalaikiu rengdavo Stakėno stiliaus muzikos vakarus. Šią madą iš jų pamažu nusižiūrėjo ir perėmė vietiniai Stakėno fanai, oi, t. y. vietos gyventojai;

  • disco era: Europą pasiekė tokie populiarūs JAV linijiniai šokiai kaip The Hustle ir Electric Slide. Europiečiai juos šoko naktiniuose klubuose pagal popmuziką, o vėliau, po filmo „Miesto kaubojus“ (Urban Cowboy, 1980 m.), Europoje pradėjo kurtis pirmieji specializuoti kantri ir laukinių Vakarų šokių klubai. Aš asmeniškai neįsivaizduoju Europos, šokančios Electric Slide, bet gal tame nėra nieko nuostabaus, nes juk tas laikmetis buvęs dar prieš mano erą.

#4. Valstybiniai šokiai

Kažkur ne taip seniai girdėta, ar ne? Yra šalių, kuriose šokius organizuoja valdžia, iš valstybės biudžeto. Tačiau ne tam, kad didintų gimstamumą, kaip planuojama padaryti pas mus, o kitu tikslu. Antai Pietų Korėjoje ir Taivane linijiniai šokiai yra oficialiai remiami valstybės kaip kovos prieš senatvinę demenciją priemonė. Valstybė moka pinigus šokių mokytojams, kad šie nemokamai mokytų senjorus parkuose, nes tai, valdžios įsitikinimu, yra geriausias būdas treniruoti atmintį, taigi ir smegenis. Jei mūsų valdžia paskelbtų konkursą būtent šios paskirties užsiėmimams vesti, užsirašyčiau į sąrašus pirmu numeriu.

#5. Šokių aikštelės detektyvai

Kaip nurodo patikimi šaltiniai, linijinių šokių bendruomenėje egzistuoja toks dalykas kaip „choreografijos piratavimas“. Kadangi geri nauji šokiai iškart šauna į populiarumo viršūnes, būna pasitaiko, kad choreografai stengiasi nuslėpti savo naujus žingsnelius iki pat oficialių atitinkamų šokių pristatymų. Šaltiniai teigia, kad kartais choreografai-konkurentai-vagiukai slapta filmuoja repeticijas, kad pavogtų judesius ir pristatytų šokį kaip savo. Nenaudėliai tikri.

#6. Gineso rekordas

Oficialus rekordas buvo užfiksuotas 2016 m. lapkričio 7 d. Kinijoje, kai vienu metu sinchroniškai šoko daugiau kaip 50 tūkstančių žmonių. Fiziškai sukišti tiek žmonių į vieną aikštę ar laukymę ir užtikrinti saugumą (žr. faktą #7) buvo per sudėtinga, tad organizatoriai („Beijing Redance League Technology“) renginį suplanavo 14-koje skirtingų Kinijos miestų, o signalas pradėti šokti visiems šokėjams buvo duotas tą pačią sekundę pagal Rolex laikrodžio parodymus (dėl fakto apie laikrodį nesu tikra; man rodos, pati sugalvojau). Vis dėlto faktas kaip blynas, kad Gineso rekordų knygos teisėjai buvo nuožmūs ir negailestingi: iš viso šokių sandalus apsiavė ir šokti išstojo 50 699 žmonės, tačiau oficialiai įskaičiuoti buvo tik 50 085 vienetai. Kad rekordas būtų įskaitytas, matote, visa masė turėjo šokti be klaidų ilgiau nei 5 minutes. Sakote, Mission Impossible?

#7. Muštynės dėl neteisingo pasisukimo

Santykių aiškinimasis šokių aikštelėje yra praktiškai kasdienybė, tačiau konfliktų, pasirodo, pasitaiko ir aršesnių. Kartais labiau patyrę šokėjai nevengia pademonstruoti savo pranašumo mažiau patyrusių šokėjų atžvilgiu, o jei reikia, tai daro ir panaudodami jėgą. Istorijoje yra užfiksuota atvejų, kai šokių festivaliuose patyrę šokėjai fiziškai išstumia iš aikštelės pradedančiuosius, esą jie painioja žingsnius ir griauna bendrą vaizdą. Antai viename Prancūzijos regioniniame renginyje toks pradedančiojo „išstūmimas“ baigėsi tuo, kad įsižeidusio šokėjo giminaičiai atėjo aiškintis santykių su klubo vadovu už šokių aikštelės ribų, ir dar dėl viso pikto apsiginklavę kėdėmis.

#8. Draudimas šokti iki gyvos galvos

Amerikos linijinių šokių baruose (pavyzdžiui, garsiajame Billy Bob's Texas) apsauga yra nevaikiška ir niekad nejuokauja. Šokėjas, sukėlęs muštynes dėl teritorijos, vožęs alkūne kaimynui ar apspardęs jį savo kaubojiškais štibletais, gauna neatšaukiamą draudimą lankytis tame bare su visam. Šokėjo-agresoriaus nuotrauka iškabinama prie įėjimo, o apsaugos darbuotojai turi teisę jį sulaikyti, jei šis tyčia ar netyčia bandytų vėl prasmukti vidun pasišokti.

#9. Skrybėlės taisyklė

Kai kuriose linijinių šokių varžybose aprangos kodas yra reglamentuotas iki smulkmenų. Už netinkamą sagą ar per trumpą sijoną šokėjui iškart atimami taškai arba jis išvis neįleidžiamas į aikštelę. Skrybėlė (dažniausiai kaubojiška) yra privalomas atributas daugelyje tradicinių linijinių šokių varžybų. Tačiau čia galioja geležinė taisyklė: skrybėlė šokant privalo likti ant makaulės. Jei atliekant staigų posūkį ar šuoliuką skrybėlė nuskrieja bet kuria kryptimi – šokėjas gauna mažiau taškų, o kartais net paleidžiamas eiti namo. Bijodami šitokių baisių sankcijų, šokėjai pasitelkia visas smegenų ląsteles ir griebiasi gudrybių: tepa kaktą įvairiomis lipniomis priemonėmis, naudoja dvipusę lipnią juostą arba perka per mažas skrybėles, kurios spaudžia galvą, bet svarbiausia – nenukrenta. Tik pažymėsiu, kad už nubyrėjusius svarovskius, deimantus ir kitus brangakmenius nuobaudų nėra, nes po varžybų teisėjai viską susišluoja nuo grindų ir paskui parduoda juodojoje šokių rinkoje (ši informacija, deja, nepatikrinta, tad gali ne visiškai atitikti tikrovę).

#10. Keisčiausia muzika šokiams

Linijinius šokius, pasirodo, galima šokti net pagal Death Metal ar operą. Kadangi šokėjams svarbiausia yra ritmas ir aiški muzikos struktūra, choreografai kuria judesių sekas muzikai, kuri, atrodytų, visiškai tam netinka. Štai populiarėja linijiniai šokiai pagal metalo muziką: vyksta įvairių festivalių, kuriuose šokėjai šoka apsirengę juodais drabužiais, su atitinkamu makiažu. Čia jums ne mūsų helovyno vakarėlis! Vienas keisčiausių ir vizualiai elegantiškiausių fenomenų – linijiniai šokiai pagal operos arijas ar klasikinę muziką (dažniausiai su kiek „paturbintu“ ritmu). Sukurta įdomių choreografijų pagal Vivaldžio „Metų laikus“ ir pagal Karlo Orfo „Carmina Burana“. Pastaraisiais metais choreografai pradėjo eksperimentuoti su etnine muzika. Ar ne puikiai šoka vengrai pagal savo vengrišką liaudies muziką? https://www.youtube.com/watch?v=Z7dUGGhU3fg

#11. Žingsnelių pervadinimas

Kai linijiniams šokiams pritaikoma neįprasta muzika, smagu pakeisti ir žingsnelių pavadinimus. Suprantama, tai daroma dėl smagumo, norint suteikti šokiui tam tikrą nelabai tikėtą emocinį lauką. Štai keletas pavyzdžių:

  • Stomp (treptelėjimas koja) → Skull Crusher (kaukolės traiškymas)

  • Grapevine (mums žinoma grandinėlė) → Trench Walk (ėjimas apkasais)

  • Scuff (brūkštelėjimas kulnu per grindis) → Coffin Kick (spyris graban)

  • Jazz Box (šio pristatinėti nereikia) → Ritual Circle (ritualinis ratas)

  • Body Wave (kūno banga) → Voltage Burst (įtampos šuolis)

  • Shuffle (trigubas žingsnis) → Glitch (užstrigimas, gličas)

Na, ir kuris iš šių faktų buvo pats netikėčiausias? O gal kuris nors iš vienuolikos jus įkvėpė naujiems žygdarbiams: gal jau norite užsakyti Gineso rekordo fiksuotojų delegacijos atvykimą į savo miestą, o gal eisite į parduotuvę ieškoti klijų skrybėlei prisiklijuoti prie kaktos? Svarbiausia, kad nepultumėt vadovautis faktu #7, nes už tai gali grėsti faktas #8.

Sėkmės ir įkvėpties šokiuose!

Kontaktai

Skambinkite, rašykite el. paštu arba užpildykite užklausos formą ir aš su Jumis susisieksiu pati.

© 2026 Linijiniai šokiai su nuotaika